Viršelio tema
- Streso išblaškyti: įtampos poveikis atminčiai/ Lina Rasimaitė.
Jei nejaustume įtampos, vargu ar vakarus leistume ruošdami svarbų pranešimą ar skaitydami nuobodžią knygą prieš egzaminą. Nedidelės streso dozės padeda susikaupti, gerina atmintį bei skatina mokytis. Tačiau stresas gali turėti ir priešingą poveikį.
Stresas tarsi dar vienas šeimos narys – jis visada šalia. Per pietų pertrauką jis kartu sėda prie stalo, versdamas paskubomis ryti maistą, po darbo vilioja nusiraminti į barą, o naktimis įsibruka į lovą ir trukdo užmigti. Mokslininkai stresu labiau pradėjo domėtis tik praėjusiame šimtmetyje, o iki 1920 m. net termino tokio nebuvo. Vis dėlto nuo to laiko atlikta gausybė tyrimų: Amerikos psichologų asociacijos duomenų bazėje į paiešką įvedus raktažodį stress pateikiama daugiau nei 300 000 susijusių mokslinių straipsnių. Dauguma tyrėjų sutinka, kad organizmas siekia palaikyti homeostazę – visų biocheminių procesų dinaminį pastovumą. Kai tokios pusiausvyros išlaikyti nepavyksta, išgyvename stresą. O aplinkybes, kurios trukdo išlaikyti pusiausvyrą, vadiname stresoriais.
plačiau skaitykite čia arba žurnalo “Psichologija tau” 2012, Nr.1/2 ieškokite
mūsų bibliotekose
