Per kelias paskutines savaites mes visi išties nemažai sužinojome apie ligą COVID-19 ir virusą, kuris ją sukelia – SARS-CoV-2. Tačiau taip pat išplito ir nemažai gandų. Ir nors mokslinių straipsnių apie šį virusą daugėja, kalbant apie jo kilmę, čia vis dar yra nemažai pilkųjų zonų. Kuriuose gyvūnuose jis atsirado? Šikšnosparniuose, skujuočiuose ar kokioje kitoje laukinių gyvūnų rūšyje? Iš kur jis išlindo? Iš kokios olos ar miško Kinijos Hubėjaus provincijoje – ar iš kur kitur?
2019 gruodžio mėn. 27 iš pirmųjų 41 ligoninėn paguldytų žmonių (66 proc.) buvo užsukę į turgų, esantį pačioje Uhano miesto širdyje. Tačiau, remiantis Uhano ligoninėje atliktu tyrimu, pats pirmasis COVID-19 susirgęs žmogus nebuvo šio turgaus lankytojas. Be to, molekulinis viruso SARS-CoV-2 genetinių sekų datavimas leidžia įvertinti, kad virusas atsirado anksčiau, 2019 m. lapkritį – ir tai kelia klausimus apie šios COVID-19 epidemijos ir laukinės gamtos ryšius. Duomenys iš genomo Kinijos mokslininkai greitai nustatė SARS-CoV-2 genomą. Tai yra maždaug 30 000 bazių RNR molekulė, turinti 15 genų – įskaitant S geną, kuris koduoja baltymą, esantį viruso apvalkalo paviršiuje. Palyginimui – mūsų genomas yra dviguba DNR spiralė, turinti apie 3 milijardus bazių ir apie 30 000 genų. Lyginamieji genomo tyrimai parodė, kad SARS-CoV-2 priklauso betakoronavirusų grupei ir yra labai artimas SARS-CoV, atsakingam už ūminio plaučių uždegimo epidemiją, kuri 2002 m. lapkritį kilo Kinijos Guangdongo provincijoje – o 2003-aisiais išplito į kitas 29 šalis.
Šį straipsnį skaitykite portale l.rytas.lt https://www.lrytas.lt/it/laboratorija/2020/03/25/news/aiskeja-koronaviruso-atsiradimo-istorija-viskas-atrodo-sudetingiau-nei-manyta-14178035/
Parengta pagal Sorbonos universiteto (Prancūzija) Sistematikos, evoliucijos ir biologinės įvairovės instituto profesoriaus bei Prancūzijos Nacionalinio gamtos istorijos muziejaus darbuotojo Alexanderio Hassanino straipsnį, publikuotą „The Conversation“.
sveikabiblioteka 