Panevėžio gydytojų draugijos (PGD) nuveikti darbai
Panevėžio gydytojų draugija (PGD) daug dirbo visuomenės sanitarinio švietimo kryptimi, organizavo parodas tuo metu aktualia veneros ir užkrečiamųjų žarnyno ligų tematika. Draugijos nariai rašė mokslinius straipsnius į žurnalą „Medicina“, kurio įsteigėjas ir pirmasis redaktorius buvo gydytojas Juozas Žemgulys.
1924 m. pabaigoje PGD mieste nutarė įsteigti kovai su tuberkulioze skyrių. 1925 m. jį įkūrė ir ilgamečiu pirmininku buvo gydytojas A. Didžiulis. Draugija turėjo net savo dispanserį.
1925 m. kovos 21 d. vyko Panevėžio gydytojų draugijos visuotinis susirinkimas. Draugijos iniciatyva buvo surengta „Medicinos fakulteto diena“.
1931 metų gegužės 27 d. vyko PGD rinkiminis susirinkimas. Dalyvavo 25 draugijos nariai. Posėdį atidarė pirmininkas gydytojas Andrius Domaševičius. Rinkiminę ataskaitą padarė gydytojas A. Didžiulis. Jis pabrėžė, kad per ataskaitinį laikotarpį buvo pravesta 11 posėdžių, 4 nepaprasti, tad viso – 15 posėdžių. Buvo parengta 12 pranešimų, demonstruota 11 ligonių ir 6 patologiniai preparatai. Pavyzdžiui, gydytojas A. Domaševičius skaitė pranešimą ,,Kovai su reumatizmu organizaciniai klausimaiˮ, gydytojas Š. Meras (sūnus) – ,,Apie maliarijos židinius Lietuvojeˮ , gydytojas M. Marcinkevičius – ,,Apie konservatyvų empyemų gydymąˮ, gydytojas V. Gusevas – ,,Gangreniniai odos susirgimaiˮ ir kt.
Preparatus ir ligonius demonstravo: gydytojas S. Mačiulis – ,,Invaginatio intestiniˮ , ,,Papilloma vesi cae urinariaeˮ ,,Ir Corpus alienum vesicae urinˮ (katetiris.), gydytojas M. Epšteinas – ,,Glandularum endothoraliumˮ ir kiti medikai.
Iš: (www.viga.lt)
Tenka pažymėti, kad iki 1933 metų PGD posėdžiai bendru sutarimu vyko rusų kalba, nes dalis gydytojų medicinos studijas buvo baigę Rusijoje. Tik 1933 metais į Panevėžį atvykus dirbti gydytojui Jonui Statkevičiui, jo iniciatyva ir pareiškus protestą buvo priimtas sprendimas, kad gydytojų draugijos posėdžius vesti lietuvių kalba. Pradžioje šis reikalavimas buvo sukėlęs sumaištį – kilo nepasitenkinimas, posėdžiai vyko ir rusų, ir lietuvių kalba. Laikui bėgant viskas aprimo, pasitarimai vyko tik lietuvių kalba. 1936 metais gydytojas J. Statkevičius tapo Panevėžio gydytojų draugijos (PGD) valdybos nariu.
1935 m. Panevėžio gydytojų draugijai priklausė 21 narys. Pirmininku buvo gydytojas St. Mačiulis, valdybos nariais gydytojai: A. Čerškus, A. J. Bridžius, J. Statkevičius ir A. Didžiulis. Gydytojai Antanas Didžiulis, Aleksandras Babianskis, Andrius Domaševičius, Aleksandras Hurčinas, Todresas Gutmanas aktyviai dalyvavo, kaip Panevėžio atstovai ir Lietuvos gydytojų draugijų sąjungos 1926, 1928, 1929, 1931, 1933, 1936, 1937, 1939 m. suvažiavimuose. Gydytojas Antanas Didžiulis kelis kartus buvo išrinktas į Lietuvos gydytojų sąjungos valdybą ir revizijos komisiją.
1935 m. Panevėžio gydytojų draugija (PGD) išleido iliustruotą leidinį „10 kovos metų“, kuriame aprašyti draugijos nuveikti darbai.
1938 metais Panevėžio gydytojų draugijos valdybos sudėtį sudarė žydų tautybės medikai: gydytojas Teodoras Gutmanas, pavaduotojas gyd. Zundelis Borokas, kasininkas gydytojas Bencijonas Aizinbudas, I –asis sekretorius gydytojas Meras Sobolis, II -asis sekretorius Efromas Golombekas. Pranešime pažymėta, kad visi Panevėžio gydytojų draugijos valdybos nariai yra žydų tautybės. 1938 metų balandžio 28 d. valdybos nariai pažymose nurodė ir liudijo, kad sutinka būti Panevėžio gydytojų draugijos vadovybės sudėtyje. Dokumentą pasirašė gydytojai: Teodoras Gutmanas, Zundelis Borokas, Bencijonas Aizinbudas, Meeras Sobolis ir Efromas Golombekas.
1939 metais PGD veikla buvo aktyvi Panevėžio apskrityje , Rokiškio, Utenos rajonuose. Draugijai priklausė 26 nariai, iš jų 21 vyras ir 5 moterys, nuo 25 iki 45 amžiaus metų.
Panevėžio gydytojų draugijos (PGD) uždarymas
Iki 1940 metų Panevėžio gydytojų draugija vykdė įsipareigojimus: gydytojai rengė parodas, skaitė paskaitas, dalyvavo konferencijose, kėlė kvalifikaciją. 1939 metais prasidėjus Europoje neramumams, išpuoliams prieš žydus, bei kilus II -ojo Pasaulinio karo grėsmei, neramumų banga palengva ritosi į Lietuvą, jos miestus, miestelius. Panevėžio gydytojų draugijos valdyba sulaukė pranešimo. 1940 metų rugpjūčio 17 d. LR Vidaus reikalų ministras atsiuntė raštą, kuriame rašoma: – ,,Įžiūrėjęs Panevėžio gydytojų draugijos bylą (reg. Nr. 1485), radau, kad esamomis sąlygomis tolimesnis šios organizacijos veikimas yra nesuderinamas su valstybės saugumo reikalais, todėl, pagal draugijų įstatymo str. 48 (Vyr. Žin. Nr. 522), nutariau Panevėžio gydytojų draugiją uždaryti. Nutarimą pavedu vykdyti Panevėžio apskrities viršininkuiˮ. Parašas: Vidaus reikalų ministras.
Iš: (www.viga.lt)
Vidaus reikalų ministro įsakymo vykdytojas buvo Panevėžio apskrities viršininkas, kuris 1940 metų rugpjūčio 29 d. raštu Nr. 7590 nurodė Panevėžio miesto policijos nuovados viršininkui, kad ,,likviduojamos Panevėžio gydytojų draugijos (PGD) turimas turtas ir lėšos turi būti perduotos su visomis teisėmis ir prievolėmis Lietuvos medicinos darbuotojų profsąjungai, per Centrinį profesinį sąjungų biurą perleidžiamų Lietuvos darbininkų profsąjungai rastas lėšas”. Be to, ,,apmokėjus teisėtas pretenzijas 25 proc. likusių lėšų likutį tuoj pat įnešti į Liaudies kultūros fondo einamąją sąskaitą taup. valst. kasose prie Lietuvos banko skyrių Nr. 3366”. Pasirašė: Viršininkas. Uždėtas antspaudas: Milicijos nuovada raštą gavo 1940 08 31.
Iš: (www.viga.lt)
1940 metų rugsėjo 11 d. sudaryta komisija surašė Panevėžio gydytojų draugijos turtą. Rado: protokolų knygas – 2, kasos knygos – 2, kvitų knygą – 1, grynų pinigų – 29. 67 Lt . Taigi į Taupomąjį valstybinį banką buvo įneštas 7.41 litas.
Panevėžio gydytojų draugija, pradėjusi savo veiklą 1922 metų birželio mėn. buvo likviduota 1940 metų rugsėjo mėn.. Mums iki šių dienų išliko dokumentai liudijantis apie Panevėžio miesto gydytojų draugijos veiklą.
sveikabiblioteka 