Panevėžio gydytojų draugijų veikla 1922 – 1940 metais

Kitos Panevėžio miesto gydytojų draugijos

Draugijos kovai su tuberkulioze Panevėžio skyrius

1924 m. Panevėžio gydytojų draugija nutarė mieste įsteigti kovai su tuberkulioze skyrių. Pirmininku buvo Antanas Didžiulis. Draugija turėjo savo dispancerį.

Draugijos kovai su tuberkulioze Panevėžio skyriaus valdybos posėdis, 1935.

Daugiausia draugijos skyriui nuveikė kunigas Jonas Karbauskas, gydytojai Š. Meras, A. Didžiulis, I. Smilgevičius, A. Domaševičius, T. Gutmanas, Ch. Aizinbudas, J. Belinis, Z. Babianskienė, mokytoja Zofija Žemaitienė, stomatologė Vanda Didžiulytė-Albrechtienė ir kt. Savo veiklos dešimtmečiui paminėti 1935 m. kovos su tuberkulioze skyrius išleido iliustruotą leidinį „10 kovos metų“, kuriame aprašyti draugijos nuveikti darbai.
Iš: Knizikevičienė, Liudvika. Panevėžio medicinos istorija iki 1990 metų. – Panevėžys, 2010. – P.114-115.

Draugija kovai su reumatu Panevėžio skyrius

1934 m. balandžio 10 d. gydytojas Andrius Domaševičius įkūrė pirmą Lietuvoje draugiją kovai su reumatu skyrių. Šio mediko iniciatyva įsteigta Draugija kovai su moterų ligomis. Iš tikrųjų tai buvo 1932 m. prie Panevėžio gydytojų draugijos veikusi Akušerijos-ginekologijos sekcija.

Gydytojas A. Domaševičius buvo įsteigęs ir draugiją kovai su vėžiu. Motinos ir vaiko sveikatos centro globojama veikė motinos ir vaiko draugija.

Gydytojas A. Domaševičius perskaitė pranešimą „Ginekologijos akušerijos draugijų bei sekcijų steigimo klausimu“ Panevėžio ir Šiaulių gydytojų draugijos nariams ir pranešimo tekstą publikavo.

Pranešimo tekstą 1933 m. paskelbė žurnalo „Medicina“ 12 numeryje.

A. Domaševičiaus straipsnis iš „Medicinos“ Nr. 12, 1933 m. Iš: J. Jurginis. Gydytojas Andrius Domaševičius. Laikas ir amžininkai, p. 123.

Žydų sveikatos draugija „Ozė“

1922 m. gydytojai žydai susibūrė į sveikatos draugiją „Oze“, turėjusią tikslą pastoviai rūpintis savo tautybės jaunosios kartos sveikatos stiprinimu ir jos apsauga. Jos įkūrėjas – gydytojas Š. Meras. Jis leido draugijai dirbti prie žydų ligoninės buvusioje ambulatorijoje, kur buvo gydomos ir akių ligos. 1923 m. draugija organizavo silpnos sveikatos pradžios mokyklų mokiniams vasaros stovyklą. 1925 m. draugija gydytojo Š. Mero padedama atidarė ambulatoriją, kurioje pacientams teikta visų sričių medicinos pagalba.

Vėliau žydų draugijai „Ozė“vadovavo gydytojas J. Gurvičius.

Žydų ligoninė Panevėžyje XX a. ketvirtame dešimtmetyje. Nuotr. iš L. Knizikevičienė. Panevėžio medicinos istorija iki 1990 metų, p. 98.

Šv. Vincento ir Paulio draugija

Šv. Vincento ir Paulio draugija Molainių g. (vėliau J. Tilvyčio g.) 18, turėjo senelių ir vaikų prieglaudą, kuriai išlaikyti nuolatinę pašalpą paskirdavo miesto savivaldybė ir vidaus reikalų ministerija. Prie tos prieglaudos veikė ir ambulatorija. 1934 m. ten pat įsteigta apie 10 lovų turėjusi ligoninė. Šv. Vincento ir Paulio draugijos prieglauda buvo įsteigta ir Tiškevičiaus aikštėje.

Šv. Vincento ir Paulio draugijos Panevėžio skyriaus valdyba. 1-oje eilėje iš kairės: Juozas Masiulis, pirm. kan. Povilas Šidlauskas, Marija Rusteikaitė. 2-oje eilėje iš kairės: kun. Antanas Juška, Kazys Mikeliūnas.
1933 mNuotrauka iš Šv. Vincento a Paulo draugijos Panevėžio skyrius 1933 Šventaisiais Metais. Panevėžys, 1934. P. 4

Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugijos Panevėžio skyrius

Viena reikšmingiausių visuomeninių organizacijų mieste buvo Lietuvos raudonojo kryžiaus Panevėžio skyriaus draugija. 1938-1939 m. skyriaus valdybą sudarė pirmininkas gydytojas M. Marcinkevičius ir nariai: pulkininkas Šlepetys, gydytojai: A. Didžiulis, J. Statkevičius, inžinierius V. Kličmanas.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus seserų samariečių kursų Panevėžyje I-oji laida 1939. Nuotr. Nuotr. iš L. Knizikevičienė. Panevėžio medicinos istorija iki 1990 metų, p. 113.

1938 m. spalio 18 d. skyrius pradėjo 3 mėn. trukmės seserų samariečių kursus, į kuriuos priimtos lietuvaitės nuo 18 iki 30 metų, turėjusios ne mažesnį kaip 4 klasių išsilavinimą. Jos buvo mokomos teikti pirmąją pagalbą ir slaugyti ligonius, pagelbėti nukentėjusiems stichinės nelaimės ar karo atveju. Kursams vadovavo gydytojas M. Marcinkevičius. Vėliau ligoninėje buvo rengiamos ir tikros gailestingosios seserys.

Panevėžio Raudonojo Kryžiaus skyrius telefonu (numeris 18) teikė miesto ir kaimų gyventojams greitąją medicinos pagalbą. Tam tikslui Raudonasis Kryžius turėjo specialų skubiai pagalbai pritaikytą automobilį (ambulansą). Jis nuolat budėjo ugniagesių name. Kadangi iškvietimų būdavo daug. 1940 m. sausio įsigytas antrasis sanitarinis greitosios pagalbos automobilis.

Iš: Panevėžys nuo XVI a. iki 1990 m.: miesto istorija. – Panevėžys, 2003, p. 431-432.

Taigi XX a. trečio ir ketvirto dešimtmečių panevėžiečių sveikatos apsauga, atsižvelgiant į trumpą atkuriamąjį laikotarpį, turėtus materialinius išteklius, savivaldybės skiriamas lėšas ir dėmesį bei gydytojų kvalifikaciją, buvo pakankamai aukšto lygio ir turėjo neblogų galimybių augti toliau, bet visus gerus sumanymus nutraukė sovietų okupacija.

Advertisement

sveikabiblioteka

Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos tinklaraštis
Įrašas paskelbtas temoje Naujienos. Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s