Lėtinio nuovargio sindromas. Kaip galime padėti sau

Žmonės vis dažniau skundžiasi greitesniu nuovargiu, bendru silpnumu, prastesne nuotaika, dėmesio koncentracijos ir energijos stoka, sumažėjusia ištverme. Taip jaučiantis reikėtų sunerimti, nes tai gali būti lėtinio nuovargio sindromo įspėjamieji signalai. 

 Nuovargis – tai viena didžiausių problemų šiuolaikinėje visuomenėje. Gyvenimo tempą versdami žmogų skubėti. 

Lėtinis nuovargio sindromas arba pervargimas yra būklė, kada be aiškios priežasties jaučiamas fizinis arba protinis nuovargis, trunkantis ne trumpiau kaip 6 mėnesius. Pastebėta, kad žmonės prieš susirgdami lėtinio nuovargio sindromu, patyrė didelį stresą. Dažniau serga jauno bei vidutinio amžiaus žmonės, iš jų – moterys. Priklausomai nuo nuovargio rūšies, lėtinio nuovargio sindromo metu pasireiškia ir kiti simptomai. Lėtinis nuovargis gali būti protinis, emocinis, fizinis. Protinis nuovargio metu dažniausiai pasireiškia šie simptomai: sumažėjusi dėmesio koncentracija, suprastėjusi atmintis, apatija, neatidumas, užmaršumas, uždarumas, painiava, nenoras vykdyti pagrindines užduotis. Gali atsirasti ir neurologinės sistemos funkcijos sutrikimo požymių: šviesos ir triukšmo baimė, judesių koordinacijos sutrikimas, tampa sunku orientuotis pažįstamoje aplinkoje. Netenkama apetito, dažniau pakyla arterinis kraujospūdis, tampa dažnesnė širdies veikla, atsiranda permušimai, sunkėja kvėpavimas, dažniau šlapinamasi, prakaituojama, netoleruojama šiluma ar šaltis.

Kaip galima būtų padėti sau? Pirmiausia turėtų būti tinkamai koreguojamos jau nustatytos būklės ar lėtinės ligos. Nustačius sindromą sukeliančias priežastis gydymas turėtų būti kompleksinis: gyvensenos keitimas, psichoterapija, fizioterapija, medikamentinis gydymas. Svarbiausias uždavinys – gyvenimo būdo korekcija. Keistis reikėtų palaipsniui, nerekomenduojama imtis drastiškų priemonių, nes siekiame ilgalaikio efekto. Patariama vengti nuovargį sukeliančių veiksnių, laikytis darbo ir poilsio režimo ir namuose, ir darbe. Svarbus yra reguliarus miego režimas. Kiekvieną dieną kelkitės ir eikite miegoti tuo pačiu laiku. Miego aplinka turėtų būti tyli, vėsi, tamsi. Patartina užmigti iki vidurnakčio.Jei dirbate sėdimą darbą ir kasdien sėdite ne mažiau kaip 6–8 valandas, būtinai darykite pertraukėles, kad pakeistumėte kūno padėtį. Būtina stiprinti, mankštinti organizmą. Fiziniu aktyvumu reikėtų užsiimti kasdien po 30 minučių.Gerai fizinei savijautai rekomenduotina būti gryname ore, galima išbandyti fizioterapiją, meditaciją, jogą ar kitus būdus, kurie padėtų sumažinti patiriamą stresą.Labai svarbu racionaliai maitintis: atsisakykite cukraus, keptų, rūkytų gaminių, vartokite daugiau skysčių, vaisių, daržovių, žuvies, pilno grūdo, neperdirbtų ir sveikatai palankesnių produktų, pagal poreikį mineralų, vitaminų. Maistas turėtų būti kuo įvairesnis, stenkitėsatsisakyti alkoholio, kitų žalingų įpročių. Iškilus klausimams dėl savo sveikatos būklės visada konsultuokitės su šeimos gydytoju.

Parengė
Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Ala Kuzmienė pagal informacinius šaltinius:

„MediCA klinika“ gydytojo L. Petrausko išsakytos mintys straipsnyje „Šeimos gydytojas: lėtinis nuovargis pandemijos laikotarpiu – vis dažnesnė diagnozė“,

Advertisement

sveikabiblioteka

Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos tinklaraštis
Įrašas paskelbtas temoje Naujienos ir pažymėtas .Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s