Ar žinojote, kad maisto produktų užrašai „Geriausias iki…“ ir „Tinka vartoti iki…“ turi skirtingas reikšmes?

Pasibaigus šalia užrašo „Tinka vartoti iki…“ nurodytam terminui, maisto produktai gali tapti nesaugūs, todėl tokių produktų vartoti nerekomenduojama. O štai daugelis maisto produktų pasibaigus šalia užrašo „Geriausias iki…“ nurodytam terminui dar yra saugūs vartoti, tik jų kokybė jau gali būti pablogėjusi, pavyzdžiui, susilpnėjęs aromatas.

Išsamiau apie tai skaitykite http://vmvt.lt/naujienos/kuo-skiriasi-uzrasai-geriausias-iki-ir-tinka-vartoti-iki

Reklama
Paskelbta temoje Naujienos | Pažymėta , | Parašykite komentarą

Kuriama interaktyvi ir patogi klimato kaitos duomenų bazė

Kuriama interaktyvi ir patogi klimato kaitos duomenų bazė, kurioje bus skelbiama informacija apie praeities (2008–2017 m.) ir dabarties klimatą, joje pateikiamas įrankių rinkinys leis vartotojams kurti aplikacijas ir naudoti duomenų bazės turinį, generuoti informaciją, leisiančią lengviau panaudoti klimato duomenis sveikatos srityje.

Klimato duomenų bazė bus sudaryta iš keturių prototipų:

  1. Karščio iš šalčio poveikis: šis prototipas nagrinės skirtingų temperatūrų, karščio bangų poveikį Europos, nacionaliniu ir miestų lygmeniu bei su karščio bangomis susijusį mirtingumą (miestų lygmeniu). Panaudojant EURO-CORDEX programą planuojama sukurti karščio ir šalčio bangų miestuose prognozes iki 2100 metų. SMLPC labiausiai prisideda prie šio prototipo kūrimo. Internetinės apklausos būdu buvo gauti rezultatai iš Baltijos ir kai kurių Skandinavijos šalių dėl jose taikomų karščio bei šalčio apibrėžimų, taip pat karštų ir šaltų dienų skaičių nuo 2008 m.
  2. Alergiją sukeliančios žiedadulkės: šis prototipas dėmesį skirs beržo, ambrozijų ir žolių (pievų) žiedadulkių paplitimui regioniniu mastu. Taip pat kasmet gruodžio–sausio mėn. bus rengiamos prognozės ateinančiam žiedadulkių sezonui.
  3. Nariuotakojų sukeliamos ligos: šis prototipas nagrinės skirtingų Europos regionų klimato tinkamumą Aedes albopictus (tigrinio uodo) ir Ixodes Ricinus (iksodinės erkės) veisimuisi bei A. albopictus sezono trukmę. Planuojama sumodeliuoti šių rodiklių prognozes iki 2100 m.
  4. Miesto klimato duomenys: šiame prototipe bus nagrinėjamas karščio poveikis bei karščio salos efektas 100-e didžiausių Europos miestų. Karščio salos efektas parodo, kad labiau apgyvendintose miesto dalyse vidutinė temperatūra yra aukštesnė nei aplinkinėse vietovėse.

Skaitykite toliau

Paskelbta temoje Naujienos | Pažymėta , | Parašykite komentarą

Žuvis: sveikas maistas, ar ne?

Žuvys ir jūros gėrybių gaminiai savo maistinėmis savybėmis yra vieni iš labiausiai vertintinų ir rekomenduojamų maisto produktų žmogui.

Mitybos specialistų teigimu, žuvies reikėtų valgyti bent 3 kartus per savaitę. Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, vienas Lietuvos pilietis per metus vidutiniškai žuvies ir jos produktų suvartoja 18,5 kg. Lyginant su mėsos vartojimu (65 kg per metus), tai yra apie 3,5 kartų mažiau.

Maistingumo atžvilgiu, žuvininkystės produktai beveik prilygsta mėsai. Žmogaus organizmas pasisavina iki 90–98 proc. visų žuvų baltymų. Džiugu, kad pastaruoju metu tarp įvairių vandens gelmių gėrybių, paklausios tampa ir vidaus vandenyse sugaunamos žuvys, kurios tampa mėgstamu kasdieniniu maistu.

Skaitykite toliau

Paskelbta temoje Naujienos | Pažymėta , | Parašykite komentarą

Padaugėjo alerginių susirgimų, susijusių su klimato kaita

Tokia išvada pateikiama Higienos instituto parengtame penktajame šių metų „Visuomenės sveikatos netolygumų“ numeryje, kuriame apžvelgiamas su klimato kaita susijusių alerginių ligų paplitimas 2017 m. Lietuvoje.

Leidinyje „Su klimato kaita susijusių alerginių ligų paplitimo 2017 m. Lietuvoje apžvalga“ nagrinėjamas alerginių ligų, kurias sukelia klimato kaita, paplitimas, aptariamos tendencijos, gyventojų ligotumas pagal amžiaus grupes, lytį, gyvenamąją vietą ir savivaldybes.

2017 m. Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigose užregistruota daugiau nei 89 tūkst. su klimato kaita susijusių alerginių ligų atvejų. Didžiausias gyventojų ligotumas buvo atopiniu dermatitu, alerginiu rinitu bei dominuojančia alergine astma. Per dešimtmetį ligotumas minėtomis alergijomis didėjo. Taip pat padaugėjo gyventojų, besikreipiančių į gydymo įstaigas dėl nenuodingų vabzdžių ir kitų nenuodingų nariuotakojų įkandimų ar įgėlimų.

Ligotumo pasiskirstymas pagal lytį skiriasi priklausomai nuo ligos ir amžiaus, bet vertinant bendrą sergančiųjų alergijomis, susijusiomis su klimato kaita, asmenų skaičių pastebėta, kad dėl šių alerginių susirgimų į gydytojus dažniau kreipėsi vyrai nei moterys, o miesto gyventojams alerginiai susirgimai diagnozuojami dažniau nei kaimo.

Leidinį galite rasti Higienos instituto svetainės skyrelyje „Leidiniai“ -> „Informaciniai leidiniai“ arba atsisiųsti čia.

Higienos instituto informacija

Paskelbta temoje Naujienos | Pažymėta , , | Parašykite komentarą

Pasaulio šalys susitarė dėl oro taršos mažinimo. Nedelskime ir mes, panevėžiečiai!

Ar kada susimąstome, kokiu oru kvėpuojame ir kaip tai susiję su mūsų sveikata bei gyvenimo trukme? Ar dar galime rytais atsidaryti plačiai namų langus ir įsileisti gryno oro gūsį, o vakarais išeiti ramiai pasivaikščioti gatvėmis ir takais nerizikuojant savo sveikata dėl iš namų kaminų virstančių dūmų? O ar žinome, kokiu oru kvėpuojame dieną važiuodami miesto gatvėmis ar eidami šalia jų nutiestais šaligatviais?

Tie laikai, kai geras oras, t. y. jo sudėtis, kokybė, buvo savaime suprantamas dalykas, deja, – jau praeityje. Energetikos, transporto, statybų ir kitų žmonių civilizacijai būdingų sektorių plėtra ir individualių žmonių veikla, vartojimas bei gyvenimo būdas palieka pėdsaką ne tik sniege, smėlyje ar dirvožemyje, bet ir ore, kuriuo kvėpuojame. Šis pėdsakas, kitaip dar vadinamas anglies pėdsaku, matuojamas anglies dioksido (CO2), priskiriamo šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms, emisijų kiekiu. Didžiausią CO2 pėdsaką palieka pramoninė ir individuali šilumos ir elektros energijos gamyba naudojant iškastinį kurą ir biomasę, transporto sektorius, ypač kelionės lėktuvu ir laivais, pramonės įmonių veikla ir kita šiuolaikinė žmogaus veikla. Net maistas, kurį valgome, turi įtakos mūsų individualiam anglies pėdsakui.

Skaitykite toliau

Paskelbta temoje Naujienos | Pažymėta , | Parašykite komentarą

Mieli, sveika biblioteka lankytojai

Paveikslėlis | Paskelbta | Parašykite komentarą

Ar mūsų tradiciniai Kūčių patiekalai yra sveiki?

Kaip turėtų atrodyti sveikesnis Kūčių stalas?

Vadovaukitės sveikos mitybos piramidės rekomendacijomis – taip ne tik paruošite sveikesnius, bet galbūt atrasite ir naujus šventinių patiekalų derinius. Tarkime, jei mes ant stalo patieksime 4 skirtingus šviežius ar džiovintus vaisius, jau turėsime trečdalį iš dvylikos patiekalų. Iš vaisių ar daržovių galima pagaminti ir daugybę skirtingų, gardžių salotų, kurias galima skanauti su pilno grūdo duona. Šie patiekalai ne tik skanūs ir sveiki, bet ir greitai paruošiami. Svarbu skirti laiko ir iš anksto atidžiai atsirinkti patiekalus pagal jų sudėtį, įsitikinti, ar visi produktai atitinka sveikos mitybos principus ir ar sudėtyje nėra žalingų ingredientų, maisto priedų.
Siūlome pasigaminti skanų, sveiką, šventinį patiekalą.
Receptas „Šventinė sveikuolių silkė“

Ingredientai:
• Silkės filė 500 gr.
• Poras 80 gr.
• Pomidoriukai vynuoginiai 12 vnt.
• Kivis 1 vnt.
• Agurkas 1 vnt.
• Paprika geltonoji 0,5 vnt.
• Citrina maža
• Alyvuogių aliejus
• Juodųjų pipirų grūstų
• Švž. salotų lapai
• Krapai švž.

Gaminimas
Silkės filė nuplaunama ir pamirkoma 1-2 val., jeigu silkė sūresnė mirkoma 3-4 val. Išmirkyta silkė supjaustoma vidutinio dydžio kubeliais, mažieji pomidoriukai supjaustomi per pusę, porai – plonais žiedais, kivis ir agurkas – kubeliais, paprika – mažais kubeliais ir viskas pašlakstoma išspaustomis citrinos sultimis bei paskaninama alyvuogių aliejumi, grūstais juodaisiais pipirais ir viskas išmaišoma.

Pateikiant lėkštė išklojama salotų lapais, sudedama išmaišytos silkės masė, ant viršaus  uždedama citrinos riekelių, pomidoriukų ir krapų šakelių.

Paskelbta temoje Datos | Pažymėta , , | Parašykite komentarą

Narkotikai ir trečiasis reichas: tarptautinis bestseleris

Biblioteka rekomenduoja ———————–>

Norman Ohler. Narkotikai ir trečiasis reichas: [nutylėtos Vokietijos karinių pergalių priežastys]. – Kaunas: Obuolys, 2018.

Požiūrį į istoriją keičianti tiesa: naciai tikino kariaujantys su moraline degradacija, tačiau šios knygos autorius atskleidžia, kuo iš tiesų gyveno Trečiasis reichas – tuometinėje Vokietijoje buvo įsigalėjusi nežabota visuotinė priklausomybė nuo narkotikų.

Antrojo pasaulinio karo išvakarėse šioje šalyje sparčiai vystėsi farmacija ir tokios vaistų gamybos gigantės kaip Merck (MRK) ir Bayer gamino didžiulį kiekį kokaino, opiatų, metamfetamino. Narkotikais buvo dosniai apdalijami visi: nuo fabrikų darbuotojų ir namų šeimininkių iki aukščiausio lygio politikų ir kariuomenės vadų. Ypatingas dėmesys buvo rodomas Vokietijos kariams, kurie metamfetamino gaudavo reguliariai. Tokiu būdu stimuliuojant psichiką buvo siekiama kariams sukelti euforijos, nenugalimumo jausmą ir didinti kariuomenės atsparumą. Tai iš dalies paaiškina ir kai kurias karines Vokietijos pergales.

Užsakyti knygą

Paskelbta temoje Naujienos, Naujos knygos | Pažymėta , , | Parašykite komentarą

Suaugusiųjų gidas po paauglių pasaulį

Biblioteka rekomenduoja —————————–>

Josh Shipp. Suaugusiųjų gidas po paauglių pasaulį: kaip suprasti jų elgesį, išugdyti tvirtą pasitikėjimą ir užauginti garbingą suaugusįjį. – Vilnius: Vaga, 2018.

2015 m. Harvardo mokslininkai išsiaiškino, kad kiekvienas vaikas, kuris sėkmingai susidoroja net su kebliausiais iššūkiais, savo gyvenime palaiko stabilų ir artimą ryšį su bent vienu paramą jam užtikrinančiu suaugusiuoju. Kad tai suprastų, bestselerių autoriui Joshui Shippui Harvardo mokslų nereikėjo. Kadaise rizikos grupei priklausęs, be tėvų augęs vaikas sutiko globėją, kuris neapleido jo, išmokė patikėti savimi ir pakeitė jo gyvenimą.

Knygoje „Suaugusiųjų gidas po paauglių pasaulį“ J. Shippas parodo mums, kaip būti tuo rūpestingu suaugusiuoju paauglio gyvenime. Pabrėždamas atjautos, pasitikėjimo ir padrąsinimo svarbą, knygos autorius suskaido paauglio gyvenimą į fazes su joms būdingais pokyčiais, tikslais ir iššūkiais.

ATLEIDIMAS. Ką daryti, kai mano paauglį vaiką įskaudina ir tai nėra jo kaltė?

BENDRAVIMAS. Kaip kalbėtis su paaugliais? Jie tik vaiposi

PASITIKĖJIMAS. Nebepasitikiu paaugliu vaiku. Kaip tai pakeisti?

PATYČIOS. Padėkite! Paauglys (arba jo draugai) persekiojami, iš jo (jų) tyčiojasi.

SUNKŪS POKALBIAI. Narkotikai. Mirtis. Seksas. O, varge!

Užsakyti knygą

Paskelbta temoje Naujienos, Naujos knygos | Pažymėta | Parašykite komentarą

Naudokime fejerverkus saugiai

Daugeliui fejerverkai yra neatsiejama Kalėdų ir Naujųjų metų šventės dalis. O tam, kad jie taptų gražiu šventės akcentu, o ne nelaimės priežastimi, kviečiame laikytis keleto taisyklių.

Pirotechnikos priemones geriau įsigyti specializuotose parduotuvėse, o ne turguje ar internetu. Ypač svarbu nenaudoti pirotechnikos gaminių su pažeista pakuote.

Pirotechnikos priemonės skirstomos į tam tikras kategorijas. Galingiausios, didžiausią triukšmą keliančios ir pavojingiausios priklauso 4–5 klasei, o 1–2 klasės yra mažiau pavojingos. Pirotechnikos gaminius galima naudoti tik atviroje teritorijoje, griežtai laikantis saugaus naudojimosi instrukcijos reikalavimų. Dėl neatsargaus pirotechnikos priemonių naudojimo padaryti sužalojimai paprastai yra labai pavojingi ir sunkiai gydomi. Skaitykite toliau

Paskelbta temoje Naujienos | Pažymėta , , | Parašykite komentarą