Kaip tapti produktyviausiu žmogumi, kurį pažįstate;
Gyvenimas, kuriame karaliauja maži malonumai;
Mąstykite kaip nugalėtojai;
Plunksna rankose – ramybė mintyse;
Asmenybių ABC;
Svetima kaltė;
Algis Krikščiūnas: „Panikos priepuoliai privertė permąstyti savo gyvenimą;
Medaus mėnuo – visam gyvenimui?;
Šiuos ir kitus straipsnius skaitykite sausio-vasario mėnesių žurnale „Psichologija Tau“. Žurnalo ieškokite mūsų bibliotekose
Biblioteka rekomenduoja ———————->
Draugo laiškai: [psichologinės pagalbos knyga jaunimui]. – Vilnius: Vaga, 2018.
„Draugo laiškai“ – knyga, kurioje surinkti pačių jaunų žmonių užduodami jiems rūpimi klausimai ir kvalifikuotų „Jaunimo linijos“ savanorių parengti atidūs atsakymai. Knyga, tikiu, ne vienam padės rasti atsakymus į neraminančius klausimus, ar suteiks drąsos pasikalbėti su artimais žmonėmis ir paskatins kreiptis pagalbos ar nukreips, kur toliau ieškoti patikimos informacijos. Didžiulė knygos vertė ta, kad jaunų žmonių laiškuose atskleidžiami skaudūs išgyvenimai primena, kad su sunkumais susiduriantis žmogus nėra vienas – yra ir kitų žmonių, susiduriančių su panašiais iššūkiais, keliančių tuos pačius klausimus. Jau vien to žinojimas gali suteikti šiek tiek paguodos ir paramos. Neabejoju, kad „Draugo laiškuose“ surinkti klausimai ir atsakymai bus ypatingai vertingi ne tik patiems jaunuoliams, bet ir juos auginantiems tėvams, kitiems suaugusiems ir specialistams dirbantiems su jaunimu. Tai puiki galimybė geriau suprasti, kuo gyvena, ką jaučia, galvoja, ką patiria skirtingi jauni žmonės šiandieninėje Lietuvoje.“
Biblioteka rekomenduoja ————————>
Rajiv Parti. Mirtis – tai prabudimas: gydytojo kelionė į pomirtinį pasaulį ir jame įgytas įžvalgas. – Vilnius: Eugrimas, 2018.
Gydytojas anesteziologas Rajivas Parti greičiausiai būtų buvęs paskutinis žemėje žmogus, patikėjęs, jog egzistuoja dangus ar pragaras, jei vieną dieną pats ten nebūtų pabuvojęs…
2005 m. Rajivas Parti suserga prostatos vėžiu, o aštuntos operacijos metu staiga atsiskiria nuo kūno ir patiria didžiausią savo gyvenimo išbandymą – kelionę į pomirtinį pasaulį! Ryški šviesa, neįtikėtinos meilės persmelkta atmosfera, susitikimas ir susitaikymas su mirusiu tėvu, o svarbiausia – arkangelų suteiktos žinios iš pagrindų pakeis visą tolimesnį Rajivo gyvenimą.
Ši stebinanti, medicininias faiktais paremta istorija ne tik paskatins į mirtį pažvelgti kaip į kitokios būties pradžią, bet ir suteiks unikalių žinių apie pomirtinį pasaulį, įkvėps ieškoti tikrojo pašaukimo, o svarbiausia – išmokys mylėti ir atleisti.
Pasibaigus šalia užrašo „Tinka vartoti iki…“ nurodytam terminui, maisto produktai gali tapti nesaugūs, todėl tokių produktų vartoti nerekomenduojama. O štai daugelis maisto produktų pasibaigus šalia užrašo „Geriausias iki…“ nurodytam terminui dar yra saugūs vartoti, tik jų kokybė jau gali būti pablogėjusi, pavyzdžiui, susilpnėjęs aromatas.
Išsamiau apie tai skaitykite http://vmvt.lt/naujienos/kuo-skiriasi-uzrasai-geriausias-iki-ir-tinka-vartoti-iki
Kuriama interaktyvi ir patogi klimato kaitos duomenų bazė, kurioje bus skelbiama informacija apie praeities (2008–2017 m.) ir dabarties klimatą, joje pateikiamas įrankių rinkinys leis vartotojams kurti aplikacijas ir naudoti duomenų bazės turinį, generuoti informaciją, leisiančią lengviau panaudoti klimato duomenis sveikatos srityje.
Klimato duomenų bazė bus sudaryta iš keturių prototipų:
Žuvys ir jūros gėrybių gaminiai savo maistinėmis savybėmis yra vieni iš labiausiai vertintinų ir rekomenduojamų maisto produktų žmogui.
Mitybos specialistų teigimu, žuvies reikėtų valgyti bent 3 kartus per savaitę. Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, vienas Lietuvos pilietis per metus vidutiniškai žuvies ir jos produktų suvartoja 18,5 kg. Lyginant su mėsos vartojimu (65 kg per metus), tai yra apie 3,5 kartų mažiau.
Maistingumo atžvilgiu, žuvininkystės produktai beveik prilygsta mėsai. Žmogaus organizmas pasisavina iki 90–98 proc. visų žuvų baltymų. Džiugu, kad pastaruoju metu tarp įvairių vandens gelmių gėrybių, paklausios tampa ir vidaus vandenyse sugaunamos žuvys, kurios tampa mėgstamu kasdieniniu maistu.
Tokia išvada pateikiama Higienos instituto parengtame penktajame šių metų „Visuomenės sveikatos netolygumų“ numeryje, kuriame apžvelgiamas su klimato kaita susijusių alerginių ligų paplitimas 2017 m. Lietuvoje.
Leidinyje „Su klimato kaita susijusių alerginių ligų paplitimo 2017 m. Lietuvoje apžvalga“ nagrinėjamas alerginių ligų, kurias sukelia klimato kaita, paplitimas, aptariamos tendencijos, gyventojų ligotumas pagal amžiaus grupes, lytį, gyvenamąją vietą ir savivaldybes.
2017 m. Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigose užregistruota daugiau nei 89 tūkst. su klimato kaita susijusių alerginių ligų atvejų. Didžiausias gyventojų ligotumas buvo atopiniu dermatitu, alerginiu rinitu bei dominuojančia alergine astma. Per dešimtmetį ligotumas minėtomis alergijomis didėjo. Taip pat padaugėjo gyventojų, besikreipiančių į gydymo įstaigas dėl nenuodingų vabzdžių ir kitų nenuodingų nariuotakojų įkandimų ar įgėlimų.
Ligotumo pasiskirstymas pagal lytį skiriasi priklausomai nuo ligos ir amžiaus, bet vertinant bendrą sergančiųjų alergijomis, susijusiomis su klimato kaita, asmenų skaičių pastebėta, kad dėl šių alerginių susirgimų į gydytojus dažniau kreipėsi vyrai nei moterys, o miesto gyventojams alerginiai susirgimai diagnozuojami dažniau nei kaimo.
Leidinį galite rasti Higienos instituto svetainės skyrelyje „Leidiniai“ -> „Informaciniai leidiniai“ arba atsisiųsti čia.
Higienos instituto informacija
Ar kada susimąstome, kokiu oru kvėpuojame ir kaip tai susiję su mūsų sveikata bei gyvenimo trukme? Ar dar galime rytais atsidaryti plačiai namų langus ir įsileisti gryno oro gūsį, o vakarais išeiti ramiai pasivaikščioti gatvėmis ir takais nerizikuojant savo sveikata dėl iš namų kaminų virstančių dūmų? O ar žinome, kokiu oru kvėpuojame dieną važiuodami miesto gatvėmis ar eidami šalia jų nutiestais šaligatviais?
Tie laikai, kai geras oras, t. y. jo sudėtis, kokybė, buvo savaime suprantamas dalykas, deja, – jau praeityje. Energetikos, transporto, statybų ir kitų žmonių civilizacijai būdingų sektorių plėtra ir individualių žmonių veikla, vartojimas bei gyvenimo būdas palieka pėdsaką ne tik sniege, smėlyje ar dirvožemyje, bet ir ore, kuriuo kvėpuojame. Šis pėdsakas, kitaip dar vadinamas anglies pėdsaku, matuojamas anglies dioksido (CO2), priskiriamo šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms, emisijų kiekiu. Didžiausią CO2 pėdsaką palieka pramoninė ir individuali šilumos ir elektros energijos gamyba naudojant iškastinį kurą ir biomasę, transporto sektorius, ypač kelionės lėktuvu ir laivais, pramonės įmonių veikla ir kita šiuolaikinė žmogaus veikla. Net maistas, kurį valgome, turi įtakos mūsų individualiam anglies pėdsakui.
Kaip turėtų atrodyti sveikesnis Kūčių stalas?
Vadovaukitės sveikos mitybos piramidės rekomendacijomis – taip ne tik paruošite sveikesnius, bet galbūt atrasite ir naujus šventinių patiekalų derinius. Tarkime, jei mes ant stalo patieksime 4 skirtingus šviežius ar džiovintus vaisius, jau turėsime trečdalį iš dvylikos patiekalų. Iš vaisių ar daržovių galima pagaminti ir daugybę skirtingų, gardžių salotų, kurias galima skanauti su pilno grūdo duona. Šie patiekalai ne tik skanūs ir sveiki, bet ir greitai paruošiami. Svarbu skirti laiko ir iš anksto atidžiai atsirinkti patiekalus pagal jų sudėtį, įsitikinti, ar visi produktai atitinka sveikos mitybos principus ir ar sudėtyje nėra žalingų ingredientų, maisto priedų.
Siūlome pasigaminti skanų, sveiką, šventinį patiekalą.
Receptas „Šventinė sveikuolių silkė“
Ingredientai:
• Silkės filė 500 gr.
• Poras 80 gr.
• Pomidoriukai vynuoginiai 12 vnt.
• Kivis 1 vnt.
• Agurkas 1 vnt.
• Paprika geltonoji 0,5 vnt.
• Citrina maža
• Alyvuogių aliejus
• Juodųjų pipirų grūstų
• Švž. salotų lapai
• Krapai švž.
Gaminimas
Silkės filė nuplaunama ir pamirkoma 1-2 val., jeigu silkė sūresnė mirkoma 3-4 val. Išmirkyta silkė supjaustoma vidutinio dydžio kubeliais, mažieji pomidoriukai supjaustomi per pusę, porai – plonais žiedais, kivis ir agurkas – kubeliais, paprika – mažais kubeliais ir viskas pašlakstoma išspaustomis citrinos sultimis bei paskaninama alyvuogių aliejumi, grūstais juodaisiais pipirais ir viskas išmaišoma.
Pateikiant lėkštė išklojama salotų lapais, sudedama išmaišytos silkės masė, ant viršaus uždedama citrinos riekelių, pomidoriukų ir krapų šakelių.
